Apie lygias dalybas

Ilgiau kaip metus laiko blaškausi ties dalybų klausimu. Dalybų – visko po lygiai – dabar jau dviem vaikams. Kartais su pasididžiavimu visiems akcentuoju: brolio striukytę priaugo, brolio kepurė, tuoj tiks brolio batukai, o vyresnėlį veduosi į batų parduotuvę ir renku jam labiausiai patinkančius. Na taip, paaugs mažylis, irgi galės pasirinkti. Arba negalės, nes bus nauja krūva išaugtų daiktų.  Taip pat kartais krestelnu į fotelį  su mintimis apie lygias dalybas. Be reikalo suku galvą ar iš ties mažylis lieka nuskriaustas? O gal kaip tik jam sekasi labiau: nereikia laukt nei pirmų Kalėdų, nei gimtadienio – turi ne žaislų lentyną, o visą žaidimų kambarį. Visas žaidimų kambarys pilnas brolio žaislų. Tai gerai ar blogai? Ir kai draugė klausiamai prasitaria apie laukiamo savo trečio vaikelio nėštukės fotosesiją (lyg ir nelabai nori, bet ar nebus mažylė nuskriausta, kad mama fotografavo pirmų vaikelių pilvelius, o jos ne?) aš vėl turiu  progą pagalvoti apie dalybas.
Mažasis brolis miega man ant rankų. Sūpuoju jo švelnumą ir stebiuosi sklindančia ramybe. Ko gero jis tikrai  dabar nesapnuoja apie mano skolą jam, nesapnuoja pavydo, nes vyresnis brolis  tokio amžiaus jau buvo svečioje šalyje ne vieną kartą, lankė baseiną ir stovėjo eilėse prie rūbelių išpardavimo, kad Krikštynų skraistelė buvo siūta būtent jam. Ir sapnas turbūt neturi mažiau spalvų, kad kartais miega ne pas mamą ant rankų, o brolio išaugtoje lovytėje.
Ir visai nekalbu apie meilės ar dėmesio dalybas, tai man kur kas papraščiau.  Kalbu ko gero apie visai neesminius, dažniausiai materialius dalykus. Aš vis dar grįždama  lauktuvę parnešu tik didesniam.  O būdama parduotuvėje apie tą teisingą dalijimą tikrai pagalvoju. Bet juk mažylis dar nevalgo šokolado, apsidžiaugs ir senų raktų ryšulėliu arba reklamos lankstinuku. Ir kai visai neseniai Kaziuko mugėje  vyresnėlis išsirinko medinę patranką, o savo miegančiam broliukui išrinko dūdelę, pačiu laiku sugalvojau, kad nubudęs tikrai norės tokio pačio žaisliuko kaip turi brolis. Grįžom, apkeitėm. Nežinau ar vienodi žaisliukai jau kažkas panašaus į teisingas dalybas, bet nubudęs mažylis tikrai buvo labai patenkintas.  Dabar jau pagalvoju ir apie ledus, nes iki šiol maniau, kad mažyliui užteks tik palaižyti, bet gi jis nori irgi pats laikyti visą ledą kaip brolis.
O kaip tie visi protingo rūpesčio klausimai? Maitinti pačiai lygiai tiek, kiek vyresnėlį? Migdyti kartu lygiai tiek, kiek vyresnėlį? Lankyti tiek būrelių, kiek su vyresnėliu? Keliauti tais pačiais maršrutais kaip ir su vyresnėlių? O jei kažką padarysiu kitaip, kuris bus nuskriaustas: gal vyresnėlis negavęs tiek gryno oro, o gal mažylis dėl savo ramumo mažiau  nešiojamas ant rankų?  O jei dar pradėsiu lyginti vežimėlio amortizaciją, sauskelnių pralaidumą orui...ir broliukas su vardiniu šaukšteliu pietus valgo...

Tūkstančiais bučinukų apdovanodama budinantį mažylį, veide tarsi veidrodyje atkartoju šviesiausias jo emocijas, šypsomės ir akimis. Jaučiuosiu dalijanti teisingai. Iki kito rausimosi išaugtų drabužėlių lentynoje ar naujos šventės planavimo (o tortas tai buvo 2 aukštų...) 

 

Raktažodžiai: