Kaip pailsėti atostogaujant su vaiku

Atostogos su vaiku niekada nebus nuobodžios, bet pasakojimas apie jas gali prailgti. Tad mūsų atostogų Turkijoje fragmentai nugulė patarimuose, kaip pailsėti atostogaujant su vaiku.

 

 

Daug kas man galėtų pasakyti, kad jei norite iš tiesų pailsėti, tai važiuokite atostogauti be vaiko, neva tai "sveika" ir tėvams šiek tiek pamiršti tėvystę, ir vaikams pailsėti nuo tėvų dėmesio, ir seneliams pasidžiaugti anūkais. Aš asmeniškai nesutinku nei su vienu teiginiu ir atostogų be vaiko mes neįsivaizduojame.

Pirmiausia, manau, kad per tokias atostogas galva pavargtų nuo galvojimo apie vaiką, o telefono sąskaitos išklotinė būtų maždaug kilometro ilgio. Antra, 1,6 m. amžiaus vaikui tai būtų trauma, be to, ir vaikas juk nusipelnė atostogų! Seneliai taip pat nusipelnė atostogų, ne vien rūpesčio ir lakstymo, kodėl turėtume jų atostogas išnaudoti savo poilsiui?.. Taigi nebedaugiažodžiaudama darau išvadą, kad mes, kaip ir visi žmonės, norime atostogų, tačiau atostogauti be vaiko nenorime, o atostogas su vaiku galime pavadinti pseudoatostogomis :)

 

 

Nesu nei psichologė, nei kelionių žinovė, bet iš to, ką supratau atostogaudama su vaiku, noriu pasidalinti keliais patarimai, tiesiog iš motinystės patirties.
 
1) Pirmas ir pats svarbiausias atostogoms su vaiku pasiruošimo etapas - nusiteikimas. Atostogos bus kur kas "lengvesnės", jei vaizduotėje piešite ne savo svajonių atostogas po palme su romanu, o tokias, kokios realiai būna atostogaujant su vaiku. Žinoma, ne visi vaikai vienodi: vieni ramesni, kiti judresni, smalsesni, tylesni, nesutramdomi... Bet atostogų nuo tėvystės nebūna, tad bet kokiu atveju teks keltis anksti, reikės keisti sauskelnes, aiškinti apie dūžtančius daiktus, sekti akimis ir ausimis, bėgti gaudyti, žaisti smėlio žaidimus ir netgi krapštyti smėlį iš mažylio burnos, prausti, valgydinti, važiuojant daug kartų sustoti ir t.t. O tas valandas, kai nereikia gaminti valgyti ir net nereikia galvoti apie maisto pirkimą, kai nereikia siurbti trupinių ir valyti stalo, nereikia tvarkyti kambarių, nereikia skalbti drabužių ir jų lyginti, nereikia nešti vežimo į penktą aukštą, galima skirti žaidimams, pokalbiams, pasivaikščiojimams, maudynėms, pokaičio snauduliui pavėsy ir kitokiam poilsiui.

 

 
2) Jei yra galimybė suderinti atostogų laiką, tai atostogaukite kartu su vaiko seneliais. Pirmiausia, tai didelė pagalba atostogaujat su mažais vaikais. Antra, puikus laikas, praleistas su savo tėvais. Ar pamenate, kada paskutinį kartą kartu atostogavote, kartu ilgai šnekučiavotės, kartu sprendėte iškilusius rūpesčius? Per tokias atostogas ir patys akimirkai grįšite į vaikystę. Mes dvi savaites atostogavome su Adomo seneliais, kartu praleidome nuostabų laiką, turėjome daugiau laisvų akimirkų, netgi leidome sau vienai dienai išvykti į ekskursiją dviese, niekada neišsisėmėme pokalbiuose ir pramogų idėjose. Didelis ačiū jiems už kantrybę ir meilę!

 

 
3) Pokalbis prieš atostogas. Dar neprasidėjus atostogoms su vyru buvome susitarę, kad Adomą prižiūrėsime kas valandą pasikeisdami. Žinoma, taip nebuvo :) bet tas susitarimas padėdavo su humoru išspręsti nesutarimus, o svarbiausia - po tokio pokalbio buvome kiekvieną akimirką nusiteikę vienas kitam skirti kuo daugiau laisvų minučių.

 

 
4) Ruošiantis atostogauti su vaiku taip pat svarbus protingas bagažo turinys, ypač, jei laukia skrydis, kur bagažo svoris turi ribas. Žinoma, mes įsidėjome ir reikalingų, ir nereikalingų daiktų, ir tokių, kurių iš viso iš lagamino neišsitraukėme, tad čia man atrodančių reikalingiausių vaiko daiktų sąrašas:
  • Kremas nuo saulės;
  • Kepurė nuo saulės;
  • Fotoaparatas / videokamera (taip, tai ne vaikiškas daiktas, bet pats svarbiausias atributas atostogoms su vaiku);
  • Įvairūs drabužėliai, kad ir ne daug, bet visokie (ir ilgomis rankovėmis, ir trumpomis, ir šortai, ir kelnės, o praktiškiausi tamsūs / margi. Paplūdimyje man labai pravertė itin ploni marškinėliai ilgomis rankovėmis kaip apsauga nuo saulės);
  • Daugiausiai 2 poros batukų;
  • Sauskelnės (bent mes įsidėjome per mažai, o artimiausias prekybos centras už 2 km, pasirinkimas menkas, tad gailimės nepasiėmę žinomų, išbandytų, gerų);
  • Drėgnos servetėlės;
  • Vežimėlis - skėtukas (ir daiktams pasidėti, ir vaiką migdyti apelsinmedžių pavėsy, taip pat keliaujant pasivaikščioti. Prieš išvykstant domėjomės vežimėlių nuoma, bet pigiau vis tik buvo vežtis savo, net ir esant rizikai, kad skrydžio metu jį gali sulaužyti. Beje, pakalbėjusi oro uoste su kitomis mamomis, sužinojau, kad yra net specialių vežimėlių lagaminų, kurie apsaugo vežimus nuo sužalojimų);
  • Pripučiamas baseinukas (nei vienas kitas pripučiamas daiktas taip nepasiteisino, kaip šis. Jame greitai įšyla vanduo, galima sugalvoti daug žaidimų ir veiklos, nuplauti rankas, kojas...);
  • Smėlio žaislai;
  • Kamuolys;
  • Plona antklodė / skara (esant reikalui susukti, nušluostyti, užkloti, pakloti);
  • Ūkinio muilo gabalėlis (nors mūsų viešbutis teikė skalbimo paslaugas, bet jos tokios brangios, kad labiau apsimokėjo pirkti naujus drabužėlius nei skalbti, tad iš tiesų labai labai pravertė įsidėtas ūkinio muilo gabalėlis);
  • Vaistinėlė (nors mums jos neprireikė, bet be jos nevykčiau ir į kitą kelionę, nes staigiai prireikus nežinočiau nei kokius vaistus pirkti, nei kur jų ieškoti, tad pirmos pagalbos vaistinėlę verta turėti po ranka).

 

 

5) Vien tik mano asmeniniu vertinimu, atostogos prie jūros su vaiku yra kur kas lengvesnės nei pažintinė - ekskursinė kelionė autobusu ar automobiliu. Bent mūsų kelionės į Turkiją sunkiausia dalis ir buvo maždaug 7 valandų kelias iki viešbučio (taksi - lėktuvas - autobusas) ir toks pat kelias atgal iki namų. Važiuojant ar skrendant reikia sėdėti, dažniausiai būna karšta, tvanku, nepatogu, o judriam vaikui tai tikras košmaras! Ir didelis darbas tėvams, stengiantis kažkaip užimti vaiką, pasisodinti, pamigdyti... Prisipažinsiu, kad skrydžio metu nespėjau net pro langą žvilgtelėti į vaizdą iš viršaus, o jei būtų visa tokia pažintinė kelionė, tai, turbūt pasakočiau ne apie atostogų įspūdžius, o kaip padėti vaikui išgyventi "atostogas". Prie jūros galima bėgioti, voliotis, maudytis, net gi miegasi geriau nei transporto priemonėje. Žodžiu kuo daugiau laisvės - tuo geriau.

 

 
6) Atostogos, manau, pats tinkamiausias metas "nuodėmėms". Mes iš tiesų labai daug visko leidom Adomui: gerti sultis, valgyti saldumynus ir bulvytes fri, vaikščioti, kur akys veda, apsipilti, išsitepti, pačiupinėti žaidimų aparatus... Leidom ir sau pamiršti mokymą ant puodo, miego ritmą, kartais net dantų valymą. Grįžus po atostogų iš tiesų buvo žiauriai (tinkamesnio žodžio nerandu) sunku grįžti į normalaus įprasto gyvenimo ritmą, bet atostogas prisimename kaip vieną geriausių gyvenimo nuotykių, kai nereikėjo nuolat kartoti "negalima", stabdyti, pykti, nervintis... Šiuo atveju galiu pasakyti, kad truputį atsipalaidavome ir nuo tėvystės pareigų :)

 

 
7) Rinktis tokias atostogų pramogas, kurios būtų įdomios visiems šeimos nariams: maudynes, smėlio pilių statybas, pasivaikščiojimus, žaidimų aparatus, zoo parką, galbūt koncertą... Jei veikla domina vaiką - tėvams kur kas linksmiau ir lengviau, o laikas praleistas kartu ir yra šeimyninės atostogos.
 
 
Raktažodžiai: 

Komentarai

Negaleciau vaziuoti atostaugauti viena tik su vyru kai zinociau, kad mano vaikai manie be manes. Be abejo keliaujant kartu dasideda daug daigtu, ivairios vaiku prekes , bet nieko nepadarysi buvimas kartu atperka viska.