Kas pilvelyje gyvena?

Bus trys muškietininkai – berniukas. Bac ir pasakiau, be jokios intrigos, išvedžiojimų ir spėliojimų.  Šiandien ši žinia, man skamba labai natūraliai, teigiamai ir... jei netyčia 100procentinė žinia apvirstų aukštyn kojomis, mane ištiktų kažkas panašaus į saulės smūgį.  Nekantriai, su malonumu laukiu trečio sūnelio. Ir svarbiausia tas sūnelio noras toks artimas ir natūralus, kad turbūt daugeliui bus tuo sunku patikėt (ypač žinant, kaip svajoju vis tiek kada nors savo mergytei pinti kasas ir siūti sijonukus su kvarbatkėlėmis...).  Prieš du mėnesius tuo natūraliu sūnelio laukimo džiaugsmu ir aš būčiau sunkiai patikėjusi.

Prieš du mėnesius.

Pilkos gatvės buvo padengtos patižusiais rudenio lapais. Pro pliktelėjusias medžių viršūnes į akis spigino saulė. Automobilį palikau atokiai nuo ligoninės ir lėtais žingsniais kalniuku leidausi į  pasimatymą su savo mažyliu. Kad jam viskas gerai – neabejojau. Jei atvirai, širdyje spaudžiau svajonę, ir pasimatymas rūpėjo labiausiai dėl to, kad kažkas tą svajonę patvirtintų arba  dar duotų laiko svajoti. Priartėjusi prie pat durų stabtelėjau. Man atrodo minutę, kitą šnektelėjau su Pagranduku. Atsikvėpiau. Pasakiau Jam, kad laukiu Jo, nepaisant to, kokios lyties jis yra. Labai laukiu. Ir visgi užsikišusi į užantį savo svajonę buvau pasiruošusi išgirsti, kad mano vaikelis iš tiesų vystosi puikiai, ir dar nemažiau svarbų dalyką, kada gi turėtų įvykti  mūsų tikras pirmas pasimatymas su juo.

Gydytoja pasirodė maloni. Suvedė visus žinomus skaičiukus, paaiškino apie juodus ir baltus plotus, kurie sutrumpintai reiškia – viskas gerai. Ir po minutės paklausė ar noriu žinoti lytį. Noriu. Pasisuka į mane ir klausia: „ O ką turite“?  „ Du berniukus“,- sakau ryžtingai. Ir iš jos veido išraiškos iš karto suprantu, kas pilvelyje gyvena , todėl nieko nelaukusi pasitikrinu „ir trečias berniukas?“ ir tą akimirką pasijaučiu nuvylusi visą pasaulį. Ir tą akimirką gydytoja ima berti psichologų nuomones, rėmėsi net kažkokiomis pavardėmis, kurios man buvo neaktualu, apie tai, kad laimingiausios šeimos ( ir laimės sąvoką pakomentavo), kuriose 3 vienos lyties vaikai, papasakojo ir tolimesnę lyčių ir laimės formulę, bet aš visą laiką galvojau tik apie tai – „na štai prasideda nuomonės, pateisinimai ir komentarai – nieko, 4 bus mergaitė“.  Gydytoja išjungusi aparatą ir man apsirengus, prisiminė, kad nepadarėme nuotraukėlės. Pasiūlė padaryti, bet reikės dar kartą nusirengti, atsigulti. Nenorėjau. Ji labai kantriai siūlė: „mažylis labai gražiai pozavo, toks pozuotojas, retai, kada taip pozuoja ir tt.“. Pasakiau, kad turiu jau vieną nuotraukėlę, nebūtina, jei jau pamiršom. Ir ji turbūt mano reakcijos išsigando, nes paklausė ar vaikelis planuotas. Tada turbūt man pavyko pagaliau išspausti kažkokią emociją, nes gydytoja, lyg pradėjo mano padėtimi džiaugtis, o ne ieškoti kažkokių „paguodos“ žodžių.

Ėjau su savo sūneliu mindydama rudenio lapų košę ir dėliojau mintis kaip pranešti visiems naujieną. Ėjau ir iš tiesų bijojau kitų reakcijos... Visų pirma nuvažiavau į vyresnėlio darželį. Nutariau su juo pirmiausia pasidalinti naujiena. Vaikai jau ruošėsi pietų miegeliui, todėl maniškis pašoko iš laimės pamatęs mane. Išėjome į lauką. Susikibome už rankų.  „Spėk“, - pasiūliau –„turėsim sesutę ar broliuką“?.  „Sesę“ – negalvojęs pasakė jis. O aš nieko nelaukius pasakiau, kad bus broliukas. Vyriausias brolis apsidžiaugė taip, kad turbūt iš pietų miego pakirdo visi darželio vaikai.  Ta reakcija buvo tokia tikra, tokia nuoširdi, ir tokia jauki, kad aš įgavau drąsos su visu pasauliu dalintis šia žinia. To susitaikymo su naujiena reikėjo, buvau teisi bijodama žmonių nuomonės, nes suaugę žmonės reagavo priešingai nei mano vaikas. Draugės vyras mums kalbant telefonu nugirdęs naujieną pasiuntė užuojautą, mama kelis kartus suabejojo – gal dar pasikeis lytis?,  viena trijų berniukų mama  paklausė gal šį kartą mergaitė, ir išgirdusi neigiamą atsakymą, pagalvėlę šveitė į mano vyrą – na su jumoru, bet suprask – kaltas, o kur dar užslėptos emocijos, bet mintyse garantuotai pagalvojo – nesiseka. Juk niekas po echoskopų neklausia ar visi pirščiukai, ar visos pertvarėlės, visi laukia didžiosios naujienos – na kas?

Ar liūdžiu klausė vyras? Ir nuoširdžiai nemokėjau pasakyti, ką jaučiu. Atsakiau, kad negaliu liūdėti, nes čia toks dalykas, bet man reikia laiko.

Šiandien  aš turiu drąsos būti išdykėlių trijų berniukų mama, turiu drąsos su pasididžiavimu ir begaline laime pasakyti – žinom, laukiam berniuko. Šiandien, šią žinią aš priimu kaip dovaną ir pačią geriausią naujieną. Pagrandukas jaukiai rausiasi savo namelyje ir tapo brangiausia ir didžiausia mano svajone. Jis užkariavo mano širdį ir tikiu, kaip ir aš, nekantrauja susitikti pavasarį, kai saulė kutens pro sprogstančius medžių lapus. Vyresnėlis – mano šokoladas. Jaunėlis – pieno puta. Koks bus trečias? Ir turbūt pagalvių metikė (ta pati trijų berniukų mama) yra labiausiai teisi: bus mažiausias, bet ves princesę ir gaus pusę karalystės. Teisi ir kita trijų berniukų mama – namai bus pilni didelių batų. Ir tas vaizdelis man atrodo labai romantiškas... O kol kas, kiekvieną dieną  vis labiau džiaugiuosi mažų BERNIUKŲ  išmintimi ir meile, ir pakutenimais.

Evelina (36).jpg

Raktažodžiai: 

Komentarai

Net sugraudino kažkaip :) o man atrodo taip žavu trys vyručiai! Gal auginant bus kažkiek sunkiau, bet kai užaugs kokia pagalba, užuovėja ir stiprybė bus mamai! :) aš pati auginu vieną berniuką ir džiaugčiausi turėdama dar du :) sėkmės laukime ir auginime mamytei! 

Sveikinimai didžiuliausi, aukit sveiki ir laimingi. Vis delto laimit visą karalystę prieš tuos kurie nusivylė...Daug daug romantikos jūsų ir mažylio kelionėje

 

Ačiū už tokius įkvepiančius linkėjimus

Sveiki, Evelina,

 

Jau seniai seku Jusu dienorascius, kartais su istorijomis susiskaitau taip, kad net atrodo, jog asmeniskai Jus pazistu. Zinau viena nuostabia mamyte, kuri kaip ir Jus tikejosi treciosios dukreles,  bet ir jos pasauli sudrebino pagrandukas berniukas. O dabar matau kaip ji didziuojasi savo mazaisiais vyrais ir kaip jie dievina savo mama, kaip visi graziai draugauja ir vienas kita myli. 

Linkiu ramaus laukimo ir jaukaus susitikimo su nuostabiuoju savo kurinuku!!! 

p.s. Trys vyrai vadinasi didele tikimybe, kad po kurio laiko Jusu pasaulyje atsiras trys nuostabios "dukros" - marcios :)

 

na marčios, ko gero nenorės mano siūtų sijoniukų su kvarbatkėlėm ir turbūt neprašys, kad pinčiau kaspinėlius į kasas. Ar dėl to man norėjosi mergytės? greičiausiai. Bet šiandien aš džiaugiuosi savo tokiais vyriškais, berniukais ir kažkaip nieko lyg ir netrūksta, kad kompensuoti kaspinėlius:) o marčios ux man dar kaip toli atrodo.  Iš  tiesų jei ką sutiksiu su panašia istorija, sakysiu, kad nieko nuostabiau už 3 muškietininkus negali būti. tikrai:)

 

Ačiū už komentarą ir kad skaitote, atrandate, ir kažką surandate sau