Nauji šeimos įpročiai: vaikas netoleruoja gliuteno

Mano sūnui treji. Kada jo pilvelis tapo panašus į balionėlį, tiksliai pasakyti negaliu. Gimė didesnio svorio,  buvo didelis ramus, valgus, linksmas vaikas. Kartą pastebėjau atsikišusį pilvelį. Kitą kartą – irgi.  Linksmumą keitė nuovargis, irzlumas. Galiausiai, kad kažkas ne taip supratau vaikų šventėje – po 15 minučių vaikas gulinėjo man ant kelių, nenorėjo žaisti, negalėjo atsikelti, nors nieko jam neskaudėjo. Šiandien gydytojai jam diagnozavo ligą, iki šiol man negirdėtu pavadinimu – celiakija – mano vaikas netoleruoja gliuteno.  Aš labai noriu jam padėti užaugti sveiku vaiku, todėl iš esmės keičiame gyvenimo būdą.  Į šalį stumiu kitus svarbius siekius (išmokyti skaityti, rašyti visus savo vaikus, parinkti geras ugdymo įstaigas, pačiai tobulėti tik vaikų auklėjimo ir lavinimo srityse), svarbiausias tikslas yra padėti ligoniukui pasijusti geriau ir išmokti visai šeimai  gyventi kitaip, maitintis  taip, kad visi būtų laimingi.

Šiandien tas „kitaip“ atrodo beprotiškai sudėtinga.  Jei atvirai, mane ima panika. O kai man baugu, aš noriu valgyt. Ir dabar įsivaizduoju kalną bandelių, picų vakarėlį ir visą mūsų šeimą tuos produktus kemšančią. Šis vaizdinys nėra, koks nostalgiškas prisiminimas. Mano vaikai picų nemėgsta. Ir bandelių nelabai. Visai kas kita yra duona, batonas, picų padas... , na bet tai nesunkiai pakeičiama.   Tiesiog, kažkoks keistas noras. Gal baimė. Jei tik galėtume vaišintis tuo, kuo vaišina...

Galėtume, valgytume, vaišintumėmės... kalbu daugiskaita, nes tik sužinoję apie vaiko ligą, nusprendėme begliutenės dietos laikytis visa šeima, tam, kad išvengtume  pagundų.

Ką darome, kai išgirstame keistai skambančią ligą? Lendam į internetą.  Mamyčių forumuose sakyčiau ramybė šiuo klausimu. Draugijos puslapyje  paskutinis  įrašas 2015 metais... Laimei, apie tai kalba  „Dienoraštis: Be Gliuteno“ autorė Kristina Pozingytė. Jos blogas > http://www.begliuteno.lt/blogas. Seku.  Žymiuosi. Turiu krūvą klausimų. Ką tik peržiūrėjau interviu su autore laidoje „Stilius“. Sako, kad sulaukia labai daug žinučių su klausimais, paprasčiausiai sunku rasti specialistų, gydytojų, kurie  galėtų padėti atsakyti į rūpimus klausimus. Mes patys tuo įsitikinome.  Kol kas ligą vaikui diagnozavo, apie ją papasakojo, o kaip su ja susidraugauti? Vaikas pats sunkiai supranta, kodėl turi kažką valgyti, o kažko ne, todėl asmeninės motyvacijos neužtenka.

Žurnalas „Tavo vaikas“ kalbino vaikų  gastroenterologą Vaidotą Urboną  vaikų mitybos klausimais. Gydytojas atsakė ir į mano klausimą, kaip maitintis, kad visi (trys vaikai, mama ir tėtis) būtume laimingi: „Puikiai mama priėmė sprendimą, kad visiems namuose taip maitintis ( visi atsisakėme produktų su gliutenu, kad neerzintume ligoniuko). Tikrai, tai yra auka vaikui, bet tai yra prasminga auka vaikui. Stokos tikrai nebus (jei visi nevartosime gliuteno), bet tam sergančiajam tai yra milžiniška pagalba. Tikrai galima padėkoti tokiem tėvam“.  Tai  įkvepia, kartu leidžia manyti, kad vis dar yra tėvelių žiūrinčių „pro pirštus“, manančių, kad šaukštas kviečių nepamaišys, bet geriau sulipins tešlą, neatsipiriančių pagundai, arba tiesiog mes turime per mažai informacijos. 

Taigi  įkvėpta gerų pavyzdžių, kankinama baimių ir kupina abejonių pradedu naują rašymo kelionę apie savo šeimos „keistus“ maitinimosi įpročius, atradimus, iššūkius.

Didžiausios baimės arba dalykai, kuriuos turiu išsiaiškinti skubiai:

Maistas darželyje

Artėja Velykos. Lietuviškas vaišių stalas.

Lauktuvės. Ar man atrodo, ar aš nelaukiu svečių?

Beprotiškai mėgsta ledus. Ką daryt? Taip, tai prie skubiai.

Kuo ką galima pakeisti tą, ir aną.

Miltai iš vaistinės.

Bulvių krakmolas. Blynai iš jų. Kas čia per...?

Jei iš lietinio iškrapštau varškę, viskas varškė su kryžmine tarša?

Kryžminė tarša – atrodo kažkoks labirintas. O iš tiesų?

Produktų be gliuteno asortimentas, kainų palyginimas. Ar yra ir be gliuteno, ir be cukraus? Ką bandžiau – beprotiškai per saldu.

Ką gali papasakoti medikai, o ne internetas?

Kokios kitų mamų patirtys ir patarimai?

Raktažodžiai: 

Komentarai

Oi kaip aš Jus suprantu, tiesa, mano vaikui rado alergiją pieno baltymui. Pradžioje buvo kalnas ašarų ir nevilties, kai net mėsos produktų sudėtyje rasdavau pieno. Vaikui irgi 3 metai. Vaikas niekada nebuvo valgus, o išmetus pieno produktus visai ne kas pasidarė. Labiausiai pergyvenau dėl darželio, ar sužiūrės. O sužiūri puikiai, išėmė visus produktus su pienu, tiesa leidžia ir man nešti kaikuriuos produktus, sausainius, jogurtus specialius, keksiukus. Svečiai primokyti skanumynų nenešti, į vaikų gimtadienius vaikštom, tiesa prašom maistą laikyt ne taip pasiekiamą vaikams, tortą valgo vaikai kai mes išeinam. Tiesa radau kepyklėlę kuri gamina vaganiškus tortus, tai prie prgos nuperku. Mano išsigelbėjimas Rimi, jie labai išplėtojo, be glitimo, be pieno produktų linijas, taip pat veggo.lt kur galima rasti tiek be pieno, tiek be glitimo produktų. Kadangi sausainiai be glitimo neturi ir pieno dažnai perkam ir juos (Vynotekoje) taip deja jie baisiai saldūs, buvom radę be cukraus, bet skonis niekam nepatiko. Daug gerų receptų randu https://www.facebook.com/groups/alergiukas/

Siūlau ieškoti informacijos ne ape konkečiai celiakija, o apie alergiškus vaikus, apie veganus, žaliavalgystę ir sveiką gyvenseną. Užsienyje (ypač JAV) jau seniai glitimas tapo keiksmažodžiu, daug puikių receptų galima rasti angliškai.

Noriu palinkėti stiprybės, viskas bus gerai. Išmoksit gyventi be glitimo, tapsit kulinarijos eksperte, mūsų šeima neplanavo atsisakyti pieno, bet tai tapo savaime, ir mums jo net nebereikia, kai tiek alternatyvų.